Europos Sąjunga
I. TRUMPA INFORMACIJA APIE EUROPOS SĄJUNGĄ
Europos Sąjunga (ES) yra demokratinių Europos valstybių šeima, pasiryžusi veikti išvien taikos ir gerovės labui. Tai nėra nauja valstybė, pakeisianti esamas. Tačiau ES nėra ir vien tik tarptautinio bendradarbiavimo organizacija. Iš tiesų ši sąjunga yra unikali. Jos valstybės narės yra įsteigusios bendras institucijas, kurioms perduoda dalį savo suvereniteto, kad tam tikri konkretūs bendro intereso klausimai galėtų būti demokratiškai sprendžiami Europos lygmeniu.
Pagrindiniai ES principai yra šie:
ekonominio pagrindo principas, kuris didina abipusę priklausomybę ir solidarumą;
įstatymų viršenybės principas, pasireiškiantis privalomomis sutartimis, kurios aiškiai nustato Sąjungos institucijų uždavinius, jų kompetencijos ribas; ginčus reguliuoja Teisingumo Teismas;
demokratinio sprendimų priėmimo principas, kurį apibūdina kompromisai ir bendri susitarimai.
Europos Sąjunga priima sprendimus trijose skirtingose politikos srityse, kurios dar vadinamos trimis ES ramsčiais:
Pirmasis ramstis yra "Bendrijos sritis", apimanti daugumą bendrųjų politikų, kuriose sprendimai priimami Bendrijos metodu dalyvaujant Komisijai, Parlamentui ir Tarybai. Šis ramstis apima bendrosios rinkos ir pinigų sąjungos, bendros žemės ūkio politikos, struktūrinės politikos ir kitus ekonominės integracijos reikalus. Tai viršnacionalinė sritis, Bendrijos lygmeniu priimti sprendimai yra viršesni nei nacionaliniu.
Antrasis ramstis įsteigtas 1992 m. įsigaliojus Europos Sąjungos (Mastrichto) sutarčiai. Jį sudaro bendra užsienio ir saugumo politika, dėl kurios sprendimus priima tik Taryba, kurią sudaro ES valstybių narių užsienio reikalų ministrai, kurie sprendimus priima absoliučia balsų dauguma.
Trečiajam ramsčiui priklauso policijos ir teisminių institucijų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose; ir čia viską nusprendžia Taryba, kurioje valstybių ES narių teisingumo ir vidaus reikalų ministrai sprendimus priima absoliučia balsų dauguma.
Pagrindinės Europos Sąjungos institucijos:
Europos Taryba - tai institucija, sudaryta iš kiekvienos ES valstybės narės vyriausybės įgaliojimus turinčių ministrų (todėl neretai vadinama Ministrų Taryba). Kiekvienai valstybei priklausomai nuo nagrinėjamo klausimo atstovauja atitinkamos srities ministrai. Yra priskaičiuojama virš dvidešimt Tarybos variantų: Ekonomikos ir finansų taryba, Bendrųjų reikalų taryba ir kitos. Su policijos veikla susijusius klausimus sprendžia Teisingumo ir vidaus reikalų taryba, kurioje Lietuvai atstovauja vidaus reikalų ir teisingumo ministrai.
Europos Komisija - tai nuo atskirų ES valstybių nepriklausantis tarptautinių tarnautojų kolegialus organas, turintis plačius įgaliojimus teisės aktų leidybos srityje (turi iniciatyvos teisę I ramstyje) ir galias vykdomosios valdžios srityje, kur Komisija yra pagrindinė institucija, prižiūrinti, kaip laikomasi Bendrijų steigimo sutarčių ir atsakanti už jau priimtų sprendimų bei nutarimų vykdymą I ramstyje.
Europos Parlamentas - tai tiesiogiai ES valstybių narių piliečių išrinktų atstovų asamblėja, kurios tikslas yra atstovauti ES piliečių interesams. Skirtingai nuo nacionalinių parlamentų, Europos Parlamentas nėra aukščiausioji įstatymus leidžianti institucija, tačiau jis gali dalyvauti teisės aktų leidybos procese ir kontroliuoti kitų ES institucijų veiklą.
Teisingumo Teismas - institucija, kurios paskirtis yra aiškinti Europos Bendrijų teisės aktus ir nagrinėti teisminius ginčus. Teismo uždavinys yra užtikrinti, kad taikant ir interpretuojant Europos Bendrijų steigimo sutartis ir teisės aktus, būtų laikomasi Bendrijos teisės principų, o ES institucijų, valstybių narių, juridinių asmenų bei kitų subjektų veiksmai ir sprendimai nepažeistų Europos Bendrijų teisės. Taip pat Teismas sprendžia ieškininius ginčus ir gali priteisti kompensuoti nuostolius. Į Teisingumo Teismą gali kreiptis ES valstybės, ES institucijos, ES valstybių narių nacionaliniai teismai , o tam tikrais atvejais - juridiniai ir fiziniai asmenys. Šis Teismas nagrinėja tik tas bylas, kurios priskiriamos ES teisei, o jo sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami.
Audito Rūmai - tai institucija, prižiūrinti ES lėšų panaudojimą. Audito Rūmai atsako už teisingą bendro ES biudžeto ir visų institucijų lėšų panaudojimą bei sąskaitybą.
Europos Vadovų Taryba, dar vadinama Viršūnių Taryba - tai visų ES šalių vadovų ir vyriausybių, t.y. prezidentų ir (arba) ministrų pirmininkų, susirinkimas, kuriame dalyvauja ir Europos Komisijos pirmininkas. Europos Vadovų taryba paprastai renkasi keturis kartus per metus nuspręsti dėl ES politikos gairių ir aptarti padarytą pažangą. Tai aukščiausia Europos Sąjungos politinius sprendimus priimanti institucija.
II. LIETUVA IR JOS NARYSTĖ EUROPOS SĄJUNGOJE
Lietuva prašymą priimti ją į Europos Sąjungą pareiškė 1995 metais, o 1999 metais gavo oficialų kvietimą pradėti derybas dėl narystės. 2003 m. balandžio 16 d. Atėnuose buvo pasirašyta Stojimo į Europos Sąjungą sutartis. 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva tapo pilnateise Europos Sąjungos nare. Kartu su Lietuva į Europos Sąjungos bloką įstojo dar devynios šalys: Kipras, Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Malta, Lenkija, Slovakija ir Slovėnija. Taigi, po šios plėtros Europos Sąjunga padidėjo iki 25-ias valstybes nares vienijančio bloko.
uropos Sąjungos gretas papildžius dešimčiai naujų narių, jos teritorija padidėjo 23 proc. - iki 3,93 mln. kvadratinių kilometrų, o gyventojų skaičius išsiplėtusioje Europos Sąjungoje siekia 453,5 mln.
III. TEISINGUMAS IR VIDAUS REIKALAI EUROPOS SĄJUNGOJE
Bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų srityje tikslas - stiprinti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę ES, kurioje ginamos asmenų teisės ir laisvės bei efektyviai kovojama su nusikalstamumu.
Bendradarbiavimas Teisingumo ir vidaus reikalų srityje sudaro taip vadinamą ES trečiąjį ramstį. Europos Sąjungos (Mastrichto) sutartis, įsigaliojusi 1993 m. lapkričio 1 d., numato, kad šis ramstis priklauso tarpvyriausybinio bendradarbiavimo sričiai, t. y. sprendimai priimami bendru visų valstybių sutarimu.
Amsterdamo sutartis iš dalies pakeičianti ir papildanti Europos Sąjungos sutartį, Europos Bendrijų steigimo sutartis ir tam tikrus su jomis susijusius aktus, įsigaliojusi 1999 gegužės 1 d., numato laipsnišką dalies trečiojo ramsčio klausimų perkėlimą į pirmąjį ramstį. Šiuo metu kai kurie bendradarbiavimo Teisingumo ir vidaus reikalų srityje klausimai (vizų, prieglobsčio, migracijos ir kiti klausimai susiję su laisvu asmenų judėjimu) yra priskirti viršvalstybinio reguliavimo sričiai ( I ramsčiui). Trečio ramsčio rėmuose liko teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas, teisminių institucijų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose.
Siekiant užtikrinti reikiamą teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą ES mastu, sukurtos šios koordinuojančios institucijos: Europos policijos biuras (Europolas), Europos policijos koledžas (CEPOL), Europos policijos vadovų darbo grupė, Eurojust, Kovos su sukčiavimu biuras (OLAF).
IV. TEISĖS AKTŲ PRIĖMIMO III RAMSTYJE PROCEDŪRA
Valstybės, ES narės, o tam tikrose ribose ir Europos Komisija, turi iniciatyvos teisę III ramstį apimančiose srityse (sritys, kuriose Komisija turi iniciatyvos teisę, yra apibrėžtos Amsterdamo sutartimi). Suformuluotas pasiūlymas perduodamas vienai iš Tarybos darbo grupių pagal kompetenciją. Policijos veiklos sritį apima šios darbo grupės:
Policijos bendradarbiavimo darbo grupė (Police Cooperation Working Party);
Daugiadisciplinė darbo grupė organizuoto nusikalstamumo klausimais (Multidisciplinary Group on Organized Crime);
Horizontalioji darbo grupė narkotikų klausimais (Horizontal Working Party on Drugs);
Šengeno informacinės sistemos (SIS/Sirene) darbo grupė;
Šengeno acquis darbo grupė.
Darbo grupė ekspertų lygmenyje suderinusi pirminį dokumento tekstą perduoda jį 36-ojo straipsnio CATS komitetui - tai pagal Mastrichto sutarties 36 str. įsteigtas Koordinavimo komitetas, kuris yra strateginio lygio darbo grupė, vertinanti teisės aktų nuostatas, dėl kurių nesusitarta ekspertų lygmenyje. CATS teikia dokumentą aukštesnio lygio organui - COREPER II komitetui. Šis komitetas neoficialiai vadinamas kompromisų komitetu, nes jame siekiama galutinai susiderėti ambasadorių lygyje dėl probleminių politinio pobūdžio nuostatų. Apsvarsčius dokumentą COREPER II komitete, jis teikiamas svarstyti Tarybai, kuri vieningai priima sprendimus arba juos grąžina į ekspertų lygį derinti pagal iš naujo apibrėžtą ir ekspertų darbo grupei suteiktą mandatą.
Daugiau informacijos apie bendradarbiavimą teisingumo ir vidaus reikalų srityje galite rasti: http://www.europa.eu.int/pol/justice/index_lt.htm
PD prie VRM informacija
|
